Ateities profesijos - greitas žvilgsnis

Dauguma iš mūsų negali įsivaizduoti, kaip atrodys darbo rinka prabėgus 15-20 metų. Būtent todėl nežinome, kokių dalykų turėtume mokyti savo vaikus “šiandien”. Didelė dalis informacijos, kuri yra pateikiama aukštose mokyklose, netolimoje ateityje gali prarasti savo aktualumą.

Tradicinis modelis, skirstantis gyvenimą į studijų etapą ir vėlesnį darbo laikotarpį, neišvengiamai pasens. Jau dabar matome, kaip globalus automotizavimas ir robotizavimas panaikina darbo vietas. Turima galvoje ne tik pramoninius robotus ir automatizuotas linijas. Vis daugiau sprendimų priima ne žmonės, o tinklo algoritmai, kitaip tariant, dirbtinis intelektas (AI).

Bepilotis transportas nustojo būti ateities reiškiniu, o dirbtinio intelekto programa GPT per kelias sekundes gali už jus parašyti diplominį darbą arba pasiūlyti jūsų buto interjero dizaino projektą.

Žmonija gana arti priartėjo prie momento, kai Facebook ir Google pažinos mus geriau negu mes patys save.
Dirbtinis intelektas pradeda perimti gyvų žmonių kompetencijas ir netgi įgaliojimus.

Oksfordo universiteto mokslininkų Karlo Benedikto Froido ir Maiklo A. Osborno parašytame straipsnyje „Užimtumo ateitis“ buvo paskelbtas tyrimas, kuriuo buvo siekta nustatyti tikimybę, su kuria dirbtinis intelektas galėtų pakeisti įvairias veiklos rūšis.

Šiame tyrime teigiama, kad 47% JAV paplitusių profesijų gresia didelis išnykimo pavojus. Pavyzdžiui, yra 99% tikimybė, kad iki 2033 m. dirbtinis intelektas atims darbo vietas iš telerinkodaros specialistų ir draudimo agentų.

Su 98% tikimybe panašus likimas ištiks sporto teisėjus, su 97% tikimybe kasų ir banko darbuotojus, su 96% tikimybe virtuvės šefus, su 94% tikimybe advokatų kontorų sekretores, su 89% tikimybe autobusų vairuotojus, su 77% tikimybe barmenus, su 76% tikimybe archyvų darbuotojus ir t.t.

Jau dabar profesionalų fotografų paklausa pastebimai sumažėjo, nes šiuolaikinės išmaniųjų telefonų galimybės ir AI vaizdo apdorojimo programos neįtikėtinai efektyviai susidoroja su tokiomis užduotimis. Panašus likimas ištiks ir reklamos tekstų kūrėjų armiją, kurią iš esmės jau pakeitė GPT programa.

Be abejonės, yra keletas “stiprių” profesijų. Pavyzdžiui, tikimybė, kad archeologai neteks savo darbo lygi 0,7%. Maža to, atsiranda naujų profesijų, pavyzdžiui “virtualių pasaulių dizaineris”. Bet argi, pavyzdžiui, keturiasdešimtmetis kasos darbuotojas arba draudimo agentas sugebės persikvalifikuoti į 3D dizainerius?

Lygiai taip pat, kaip XX amžiaus pramonės revoliucija sukūrė darbininkų klasę, kita revoliucija sukurs nedarbingą nenaudingų žmonių klasę. Ką darys milijardai žmonių, kompiuterių ir robotų išstumtų iš darbo rinkos?

Dauguma analitikų linkusi manyti, kad globalinis automatizavimas sukels precedento neturintį BVP augimą, kas leis išsivysčiusioms šalims legaliai garantuoti besąlygines pajamas didžiulei bedarbių armijai.

Artėjantis technologinis klestėjimas leis maitinti ir išlaikyti šias nenaudingas mases, nereikalaujant iš jų nieko mainais.

Bet kaip ir kuo juos užimti? Žmogus yra taip sukurtas, kad jam reikia tikslų ir uždavinių. Žmonės turi kažką daryti, kitaip jie išprotėja.

Vienas iš variantų - virtuali realybė. Ji yra daug įdomesnė ir patrauklesnė nei pilka kasdienybė. Daugelis ekspertų sutinka, kad netolimoje ateityje pačia geidžiamiausia profesija gali tapti virtualių pasaulių dizainerio darbas.

Taip pat augs IT specialistų teikiamų paslaugų paklausa, tačiau artimiausiais metais taip vadinamus „juniorus“ pradės keisti dirbtinis intelektas, o tai privers pradedančius IT specialistus kelti savo kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. Bus paklausios profesijos, susijusios su intelektinių paslaugų teikimu, kur žmonės vis dar turi pranašumą prieš dirbtinį intelektą (AI).

Visuotinis gamybinių procesų automatizavimas ir robotizavimas užtikrins stabilią ateitį tokioms profesijoms kaip pramoninių robotų programuotojas, inžinierius-technologas, inžinierius-konstruktorius.

Pagrindine XXI amžiaus ekonomikos preke ir varomaja jėga bus ne automobiliai ir drabužiai, o smegenys ir intelektas.

Norėdamas neatsidurti istorijos šalikelėje su besąlyginėmis pajamomis, šiuolaikinis jaunimas turi stengtis kuo įmanoma ankščiau tobulėti.

Užtikrintas anglų kalbos žinojimas, gebėjimas dirbti su Excel skaičiuoklėmis, Microsoft Word, Photoshop ir daugeliu kitų programų šiandien nelemia konkurencinio pranašumo. Dažniausiai tai yra minimalus žinių rinkinys, kuris yra būtinas norintiems įsidarbinti jauniems specialistams.

Pastarųjų dešimtmečių technologinis progresas ženkliai pakeitė darbo rinkos žaidimo taisykles.
Kuo ankščiau jaunimas pradės galvoti apie perspektyvą įgyti paklausią specialybę ir papildomus įgūdžius, tuo didesnė tikimybė, kad jauni žmonės galės surasti gerai apmokamą svajonių darbą.

22.01.2024 // NORDICA STERLING tinklaraštis