Kiniški robotai - kada verta pirkti?

Nuo pirmojo Unimate prekės ženklu paženklinto pramoninio roboto ir jo valdymo sistemos pasirodymo 1961 m. praėjo daug dešimtmečių. Per šį laiką technologinė evoliucija robototechnikos srityje padarė neįtikėtiną pažangą.

Nepaisant to, kad Unimate (pirmoji tokio pobūdžio technologija) buvo sukurta JAV, pramoninių robotų gamybos lyderiai šiandien yra Japonija ir Europa. Pagrindinė to priežastis buvo tai, kad Unimate buvo galima įsigyti kaip licenciją, kaip bazinę technologiją gaminant robotų valdymo sistemas. Kai kurios ambicingos Japonijos ir Europos įmonės naudojosi šia galimybe tuometinės pramonės revoliucijos metu.

Vienas iš ryškių pavyzdžių yra bendrovė Kawasaki, įsigyjusi Unimate licenciją 1968 metais ir pradėjusi kurti, o vėliau ir gaminti pramoninius robotus savo padalinio Kawasaki Heavy Industries poreikiams. Tik po kelių dešimtmečių Kawasaki robotus buvo pradėta pardavinėti pašalinėms organizacijoms, įskaitant užsienio rinkas.

2000-ųjų pradžioje Kinijos pramonė įžengė į aktyvaus augimo fazę. Per labai trumpą laiką Padangių imperija tapo šalimi, kurioje kasmet panaudojama daugiausiai robotų pasaulyje. Didelė robototechnikos paklausa ir išbandytos Kinijos vyriausybės investicijų programos užtikrino spartų į robotų gamybą investuojančių įmonių skaičiaus augimą.

Šiandien Kinijoje veikia daugiau nei 20 nacionalinių pramoninių robotų gamintojų, tačiau tuo pat metu kiniškų robotų panaudojimo apimtis toje pačioje Kinijoje yra daug mažesnė negu apimtis, kurią siūlo japoniški ir europietiški gamintojai. Be to, nacionalinių robotų iš Padangių imperijos eksportas, nors ir rodo augimą, pasaulinio vartojimo fone sudaro visiškai nereikšmingą kiekį.

Taigi, kodėl taip vyksta?

Pamėginkime tai išsiaiškinti, ypač atsižvelgiant į didelį kainų skirtumą kiniškų pramoninių robotų naudai.

Yra keletas pagrindinių priežasčių:

1. Pirmoji priežastis nukelia mus į robotų valdymo sistemų (valdiklių) evoliucijos laikus. Nuo pat Unimate atsiradimo akimirkos praėjo daugiau nei šešiasdešimt metų. Per tą laiką pirmaujantys robotų gamintojai nuosekliai investavo į programinės ir techninės įrangos technologijų kūrimą, apsaugant save atitinkamų patentų pagalba.

Daugelis šių technologijų pakeitė visos robototechnikos raidos kryptį ir ženkliai praplėtė pramoninių robotų funkcinį panaudojimo diapazoną. Štai tik keletas aktualaus funkcionalo, šiandien visišikai arba iš dalies nepasiekiamo Kinijos robotų gamintojams, pavyzdžių:

√  Dual Drive (sinchroninis dviejų ar daugiau ašių valdymas poromis, kaip master ir slave);
√  Dual ARM (dviejų robotų valdymas naudojant vieną valdiklį);
√  Line tracking (leidžia robotui kontroliuoti judančių objektų padėtį);
√ Automatinis roboto įrankio TCP reguliavimas;
√  Trūksta arba jos yra nevisavertės sujungimų bibliotekos su pasauliniais suvirinimo įrangos gamintojais (Fronius, Lincoln, Miller, Binzel, EWM, Lorch);
√  Paruoštų darbui su pirmaujančių pasaulio gamintojų gaminamų lazerinių skenerių bibliotekų trūkumas.

2. Antroji ir labai svarbi priežastis - tai didelis skirtumas tarp manipuliatorių įrangos klasių. Pavyzdžiui, dauguma Japonijos ir kai kurie Europos robotų gamintojai savo manipuliatoriuose naudoja įmonės Nabtesco (Japonija) gaminamus reduktorius. * Nabtesco - pasaulinis technologinis tiksliosios mechanikos, įskaitant reduktorius, gamybos lyderis.

Tuo pat metu robotų gamintojai iš Padangių imperijos savo manipuliatoriuose naudoja kiniškų prekės ženklų gaminamus reduktorius, kas, be kita ko, leidžia sumažinti galutinio produkto savikainą.

Daugeliui gali kilti visai natūralus klausimas: kuo skiriasi šie reduktoriai?

Reikalas toks, kad dešimtmečiais vykdyto bendradarbiavimo su pirmaujančiais pramoninių robotų gamintojais dėka žinomiausi reduktorių gamintojai turi unikalių technologinių žinių (know-how). Šis bendradarbiavimas tęsiasi ir šiandien, o tai leidžia robotų gamintojams turėti daugybę privalumų.

Pagrindiniai privalumai: 

√  Aukščiausios reduktorių klasės dėka šiuolaikiniai robotai gali dirbti beveik be perstojo daugiau nei 10 metų. (Rusijoje yra RTK projektų pavyzdžių, kuomet japoniški robotai yra aktyviai eksploatuojami daugiau nei 20 metų).

√  Žinomiausių gamintojų gaminami reduktoriai leidžia robotams užtikrinti aukščiausią tikslumą/pozicijos užėmimo pakartojamumą netgi esant padidintai keliamajai galiai, o to neįmanoma pasiekti naudojant kiniškus reduktorius. Be to, didelis tikslumas išlieka ilgus eksploatavimo metus ir nereikalauja reguliarios priežiūros ar remonto.

3. Trečioji priežastis - platus pasaulyje pirmaujančių robotų gamintojų gaminamų modelių asortimentas, galintis išspręsti daugybę technologinių užduočių. Pavyzdžiui, Fanuc gaminamų robotų asortimentą sudaro daugiau nei 150 robototechnikos modelių, pasižyminčių skirtinga keliamąja galia, pasiekiamumu ir pritaikymo galimybėmis. Pirmaujančių Kinijos gamintojų atveju analogiškas kriterijas atitinka vidutiniškai apie 15 modelių, o tai gerokai apriboja partnerių-integratorių technologines galimybes.

Apibendrinant tai, kas jau buvo pasakyta, būtina atsakyti į pagrindinį šio straipsnio klausimą: kada verta pirkti kiniškus robotus, o kada ne?

Kaip atsakymą siūlome keletą akivaizdžių išvadų:
√  Kiniški robotai gali būti sėkmingai naudojami gana standartiniams gamybos procesams „čia ir dabar“ formatu automatizuoti, pavyzdžiui, kai nusimato robotizuoti gamybinę programą, apskaičiuotą 1-2 metams, vėliau robotai gali būti eksploatuojami epizodiškai;
√  Padangių imperijos gaminamų robotų naudojimas taip pat yra visai pateisinamas, kai reikia robotizuoti mažo intensyvumo gamybos procesus;
√  Neverta planuoti ilgą kiniškų robotų eksploataciją (daugiau nei 5 metus), ypač jei gamykla skausmingai išgyvena priverstines prastovas, susijusias su neplanuotra priežiūra ar remontu;
√  Neverta planuoti diegti kiniškus robotus, kai yra technologinių apribojimų, net tais atvejais, kai robotų integratorius žada šią problemą įveikti arba ją sušvelninti.

Įdomūs faktai (papildomai):

•  Japonijos pramoninių robotų gamintojas Kawasaki ilgą laiką kūrė ir gamino robotus išskirtinai savo padalinio Kawasaki Heavy Industries automatizavimo poreikiams patenkinti. Netgi prabėgus dešimtmečiams, kai Kawasaki robotai tapo plačiai prieinami, japonų korporacija savo gamyklose išsaugojo naujų modelių ugnies krikšto (patvirtinimo) tradiciją. Ši praktika leido Kawasaki pelnyti neoficialų patikimiausių robotų pasaulyje statusą.

•  2016 metais Kinijos pramonės gigantas Midea Group už 5 miliardus eurų įsigijo vokiečių gamintoją KUKA. Viena iš šios reikšmingos investicijos priežasčių buvo Kinijos bendrovės vadovybės suvokimas, kad tik vokiečių bendrovės įsigijimas leis priartėti prie technologinių galimybių, kuriomis pasižymi pasaulyje pirmaujantys pramoninių robotų gamintojai.

•  Japonijos bendrovė Fanuc jau daugiau nei 10 metų pirmauja pasaulyje pagal kasmet parduodamų robotų skaičių. Šią didelę sėkmę pavyko pasiekti, be kita ko, plačiausio Fanuc robotų modelių asortimento ir jų didelio patikimumo dėka.

03.01.2024 // NORDICA STERLING tinklaraštis